kurybiskumas.jpg


naujas-005.jpg

Apie projektą
http://vimeo.com/36837591

Projekte dalyvauja Griškabūdžio gimnazijos aštuntokai!

emblema.jpgAML_2.jpg


Projektas vykdomas Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva, iš dalies remiamas Europos socialinio fondo. Projektą „Kūrybinės partnerystės“ įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.


„Kūrybinės partnerystės” – tai kūrėjų ir mokyklų (mokinių, mokytojų, tėvų) bendradarbiavimas siekiant kūrybingo mokymosi ir sisteminių bei tvarių mokytojų nuostatų, ugdymo praktikos ir mokinių siekių pokyčių. Nuo 2011 m. liepos „Kūrybinių partnerysčių” programa Lietuvoje įgyvendinama pirmą kartą ir vyks iki 2014 m. spalio. „Kūrybinių partnerysčių” programa Lietuvoje vystoma sėkmingos to paties pavadinimo programos, išplėtotos Jungtinėje Karalystėje, pagrindu.

Kūrybinių partnerysčių” programa Lietuvoje yra vystoma bendradarbiaujant su Jungtinės Karalystės organizacija „Kūrybiškumas, Kultūra ir Švietimas” (ang. Creativity, Culture and Education (CCE)). Programą įgyvendina Ugdymo plėtotės centro „Kūrybinių partnerysčių” projekto komanda. Programa Lietuvoje yra finansuojama Europos Socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.


Projekte kviečiamos dalyvauti mokyklos, kurios siekia:
  • ugdyti jaunų žmonių kūrybingumą, tokiu būdu keliant jų ateities aspiracijas ir didinant jų pasiekimus;
  • skatinti mokytojų kūrybiško darbo gebėjimus ir bendradarbiavimo su kūrėjais įgūdžius;
  • vystyti mokyklos bendruomenės požiūrį į kultūrą, kūrybiškumo ir partnerystės teikiamas galimybes.

Projekto komanda gavo 135 Lietuvos mokyklų paraiškas.Projekto valdymo grupė atrinko 43.Tarp tyrinėjančių mokyklų iš mūsų rajono pateko Griškabūdis ir Gelgaudiškis!


kpp.jpg

"Kūrybinės partnerystės” – tai mokykloms skirta programa, kurios tikslas – skatinti mokyklų ir kūrėjų bendradarbiavimą, siekiant ugdyti kūrybingą ir kritiškai mąstantį žmogų.

KP.jpg

Mes - aštuntokai!



8_kl._su_Mindaugu,_Pavaduotoja_Jolita_ir_kaės_vadove_Ilona.JPG


Netradicinėje geografijos pamokoje su kūrybos agentu Mindaugu, pavaduotoja Jolita ir klasės vadove Ilona.
Fotografuoja geografijos mokytoja Marija


Bendrosiose programose akcentuojama:
„Mokymosi aplinka turėtų skatinti kūrybingumą: ugdomas mokinių mąstymo novatoriškumas ir lankstumas, sudaromas sąlygas įžvelgti, pastebėti problemas, mąstyti, eksperimentuoti, išgyvenant kūrybos ir atradimo džiaugsmą, ugdomas palankumas naujumui, savitumui, lavinama vaizduotė, žadinamas jautrumas, smalsumas, atvirumas sau ir kitiems, mokiniai skatinami dalyvauti įvairioje veikloje, kad patenkintų saviraiškos poreikį, atrastų problemų sprendimus bei perteiktų juos įvairiomis priemonėmis ir būdais.“

Būtent tai ir stengiamasi įgyvendinti dalyvaujant „Kūrybinių partnerysčių“ projekte.

Kompetencijų ugdymas ir kūrybinių partnerysčių sklaida
Partnerystės ypatingos tuo, kad pakvies mokytojus ir kūrėjus prisiimti vaidmenis, kurie skiriasi nuo jų įprastinių profesinių praktikų, todėl atrinkti kūrybos agentai ir mokyklų atstovai dalyvaus parengiamuosiuose mokymuose, bus nuolat konsultuojami ir kviečiami analizuoti patirtį susitikimuose. Numatoma, kad projekte dalyvaus apie 1000 mokytojų, 70 kūrybos agentų bei 150 kuriančių praktikų. Mokytojams bus suteikta galimybė vykti į stažuotes į Europos šalis, kuriose įgyvendinamos į kūrybingumo ugdymą, mokyklų ir kultūros organizacijų, kūrėjų partnerystę, kūrybišką mokymą(si) orientuotos programos.

Siekiant dalytis įgyta patirtimi ir plėtoti kūrybinių partnerysčių modelį, periodiškai vyks dalyvaujančių mokyklų ir kuriančių profesionalų tinklo susitikimai. Siekiant, kad projekto patirtys pasklistų ir turėtų sisteminį poveikį, bus rengiamos tarptautinės konferencijos, švietimo administravimo sistemos darbuotojų mokymai.

Projekto metu bus atliekami metodikos poveikio mokyklos bendruomenei tyrimai, bus parengta išsami metodinė medžiaga, suteikianti reikiamų žinių plėtoti kūrybines partnerystes ir kūrybišką mokymą(si), sukurtas interneto portalas veiks kaip aktyvi patirčių mainų ir informacinė platforma.

Lietuvos mokyklose pritaikyta ir išbandyta „Kūrybinių partnerysčių” programa, išplatinta metodinė medžiaga, mokymuose parengti specialistai, užmegzti ilgalaikiai ryšiai, padidėjęs supratimas apie kūrybingumo ugdymo reikšmę sudarys sąlygas kūrybiško mokymo(si) metodus taikyti mokyklose ir po projekto bei paversti kūrybišką mokymąsi nuolatine mokyklų praktika.


KŪRYBOS AGENTAS MINDAUGAS

mindaugas.jpg

Prisistatymas







Jau nebe pirmą kartą pas mus lankėsi kūrybos agentas Mindaugas Butvila.
Kūrybos agentai – tai kūrybinio sektoriaus atstovai, specialiai paruošti atlikti tarpininkų tarp mokyklos ir kūrybinio sektoriaus vaidmenį.
Kūrybos agentas, pasitelkdamas savo profesinius įgūdžius ir kūrybinio sektoriaus išmanymą, padės mokyklai įvardinti savo poreikius kūrybiško mokymosi srityje,
išvystyti ir įgyvendinti kūrybiško mokymosi projektą, analizuoti ir įvertinti patirto proceso rezultatus.
Gretos ir Deimantės mintys.

Nuo pat pirmo susitikimo su kūrybos agentu Mindaugu mes, Griškabūdžio gimnazijos aštuntokai, pajutome, kad galima kitaip pažiūrėti į tam tikrus dalykus ir situacijas. Mindaugas mus paskatino „kitu kampu“ pažvelgti į bendravimą pamokų ir ne pamokų metu.

Kadangi pats Mindaugas tiki projekto idėja, kupinas iniciatyvumo, jis sugebėjo tai perduoti ir mums. Jau pirmojo susitikimo metu mes drauge sukūrėme filmuką apie klasę „Mes – aštuntokai“. Išmokom dirbti programa " Windovs Live Movie Maker".




Kalbėjomės ir atviravome apie tarpusavio santykius, apie santykius su mokytojais.

„Kūrybinės partnerystės“ apima ir mokymosi procesą. Kadangi projekto metu kursime filmuką apie Griškabūdį, tai vyks ir pamokų metu. Per Lietuvių kalbą rašysime scenarijų, per istoriją domėsimės Griškabūdžio praeitimi ir t.t. O geografijos pamoką vedė Mindaugas kartu su geografijos mokytoja. Tai buvo netradicinė pamoka, jos metu dirbome grupelėmis ir mokėmės žiūrėti į pamoką, kaip į teikiantį džiaugsmą bendradarbiavimą.

Mes pasiryžom kelti klausimus, ieškoti naujų ugdymo galimybių, spręsti sunkias situacijas, bendradarbiauti ir eksperimentuoti.

Manome, kad šiame projekte dalyvaujantys kūrėjai pasitelkia kūrybiškumą. Projektas skatina mus būti kūrybingais mokykloje ir kasdienėje aplinkoje bei suteikia galimybę mokantis patirti daugiau džiaugsmo:)


f87fe0d5253ea44087654390fd8974ad.gif


Geografija linksmai:)

2012 vasaris

Pradėjo veikti kūrybiško mokymosi programos „Kūrybinės partnerystės“ interneto svetainė. Nuo šiol programoje dalyvaujančioms Lietuvos mokykloms, kūrėjams ir visiems besidomintiesiems vaikų kūrybiškumo ugdymu, tinklapyje www.kurybinespartnerystes.lt



2012 - 03 - 09
Penktadienį, kovo 9 dieną, mūsų mokykloje vyko Mokinių tarybos inicijuotas 5-8 klasių konkursas, skirtas Kovo 11-ajai.
Aštuntokų komanda susidarė savanoriškai - aštuoni vaikinai! Savo iniciatyva jie sukūrė įdomų filmuką prisistatymui:)




2019 - 03 - 19
Kovo 8 dieną pirmuoju susitikimu Lietuvos Edukologijos universitete Vilniuje prasideda mokymų ciklas šiais mokslo metais „Tyrinėjančių mokyklų" programoje dalyvaujantiems mokytojams. Iki kovo 23 dienos užsiėmimai vyks devyniuose Lietuvos regionuose. Mokymuose bus aptariama „Tyrinėjančių mokyklų“ planavimo patirtis bei ateinantys mokyklos kūrybiško mokymosi projekto etapai.
Keturi mūsų gimnazijos mokytojai kovo 19 dieną vyko į mokymus Marijampolės švietimo centre.
Mokymų metu buvo dalinamasi jau įgyta projekto planavimo patirtimi, diskutuojama, kaip į ugdymo procesą integruosis kūrybiško mokymosi praktikai.
Kuriantys praktikai - įvairių sričių profesionalai ir menų kūrėjai, dirbantys ugdymo proceso metu kartu su mokiniais ir mokytojais ir siūlantys išbandyti naujus mokymo(si) metodus bei naujas mokymo(si) ir bendradarbiavimo formas, paįvairinančias ugdymo procesą.
Kuriantys praktikai, arba kūrėjai – tai kūrybinio sektoriaus (architektūros, dizaino, kino ir videomeno, literatūros, leidybos, mokslo, vaizduojamojo meno, taikomojo meno, muzikos, programinės įrangos ir IT, media paslaugų, scenos menų ir kt.) atstovai, užsiimantys kūrybine veikla. Kūrybos agentams drauge su mokyklos bendruomene identifikavus ugdymo problemas ir poreikius, reikiamos srities kuriantys praktikai bus pakviesti į mokyklą dirbti drauge su mokiniais ir įgyvendinti į pokyčius vedantį kūrybiško mokymo(si) projektą.


c60217254c1d0087227e5c9f5b909367.gif



Marijampolės TV žiniose trumpas siužetas apie šį seminarą




Kuriantis praktikas - Elena Sakalauskaitė
3899dfe821816fbcb3db3e3b23f81585_XL.jpg



Mano vardas Elena, ir mano pirmieji mokytojai būtų labai manim nusivylę. Juk sako, kad mokykla mus paruošia gyvenimui, mokina išreikšti savo mintis, atveria mūsų gabumus. Jei tikėčiau savo pirmąja mokykla, tuomet gyvenimo reikia bijoti, mintis pasilikt sau, o vienintelis gabumas, kurį vertėtų lavinti – susilieti su minia. Kaldami šias tiesas, ranka rankon dirbo stagnacinė sistema, netalentingi, nejautrūs, pikti pedagogai ir žiaurūs bendramoksliai. Ir nors perėjusi į geresnę mokyklą sutikau nuostabių pedagogų, malonių bendraklasių, pažangesnę sistemą, košmarai kartais tebesisapnuoja. Apmaudžiausia, kad kai kurie vaikai tokių tiesų mokinami iki dabar. Todėl labai apsidžiaugiau išgirdusi apie „Kūrybinių partnerysčių“ projektą ir galėdama prie jo prisijungti, taip prisidėdama prie permainų. Mano pirmieji mokytojai turėtų būti labai manim nusivylę -nenusižudžiau, neprasigėriau ir netgi netapau valytoja, kaip kad jie man pranašavo. Vietoje to esu šiuolaikinio meno kūrėja, tyrinėtoja, redaktorė ir renginių organizatorė.
(iš http://www.kurybinespartnerystes.lt/kurejai/kurybos-agentai/item/12-elena-sakalauskaite)


Elenos mintys susitikimų su aštuntokais:
(iš http://www.facebook.com/groups/271232932970572/)

Mieli moksleiviai,
Savo ruožtu norėčiau Jums padėkoti už nuostabią dieną, už aktyvų dalyvavimą, už nuoširdumą. Esu sužavėta, kaip operatyviai susijungėte į grupę :) Tikiuosi taip sėkmingai eisis ir su kitom veiklom :) Tikiuosi čia reikšte savo nuomonę, rodysite, kaip Jums sekasi su projektais, kreipsitės, jei iškils kokių neaiškumų :) Nežiūrint, kad buvo kai kurių nesklandumų, kitą kart visi mes pasimokysime, ir eisis dar geriau (pvz aš stengsiuos geriau apskaičiuot laiką ir nebeužlaikinėt Jūsų po skambučio:) bet labai Jums ačiū už kantrybę ir kad pabaigėt užduotį. Jūs nuostabūs :)))))
.......................................

Mieli Bičiuliai,
vėl buvo fantastiškas susitikimas, ir laikas tiesiog pralėkė :) Labai Jums ačiū už nuostabų darbą, tačiau tikiuosi neužmiršote ir namų darbų (matau kai kas tikrai neužmiršo :) patarimai interviu: apgalvokite kokius klausimus galima užduoti tiems žmonėms prieš eidami. ką kiekvienas jų žino tokio, ko nežinot Jūs, ir negalėtų pasakyti niekas kitas-pvz valgyklos vedėja žino, koks populiariausias mokyklos patiekalas, kiek suvalgote bandelių per dieną, valytoja žino, kokius daiktus dažniausiai palikinėjate ir tt. eidami nepamirškite su kuo fiksuosite - fotoaparato, kameros ar išmanaus :) svarbiausia-nebijokite, jeigu būsit madagūs ir gražiai bendrausite, pašnekovai tikrai apsidžiaugs :) jei turit klausimų, drąsiai rašykite :)
Nuotraukos iš susitikimų

0b7e644b35e65f5c09281ffaacde8d01.gif


Aštuntokų mintys apie Eleną :)
Labai iniciatyvi, mandagi, šmaikšti ir mokanti valdyti mokinių grupę. Kai pirmą kartą ją pamačiau, pagalvojau, kad su ja bus labai smagu dirbti ir neklydau. Rokas Z.
Atvyko su naujais žaidimais, įdomiomis užduotimis,įtraukė kiekvieną iš pradžių net nesidomintį tuo.. Justas Sin.
Pasirodė labai entuziastinga ir tiesiog trykštanti idėjomis bei labai linksma. Algirdas
Man Elena pasirodė labai linksma, išradinga bei protinga. Tomas Kard.
Manau, kad ji puikiai išmano savo darbą ir yra tikrai nuostabi kurianti praktikė! Dominykas:)
Mane taip pat sužavėjo Elenos energija, noras ir sugebėjimas įtraukti mokinius į veiklą.Kai kuriuos savo auklėtinius pamačiau visiškai kitokius _ tik gerąja prasme:) Ačiū:)
KL.vadovė Ilona T.

Mūsų svečiai
Ketvirtadienis - tai diena, kai kurianti praktikė Elena ir kūrybos agentas Mindaugas dirba su aštuntokais.
Todėl gegužės 10 dieną, ketvirtadienį, mūsų gimnazijoje svečiavosi tarptautinio projekto „Kūrybinės partnerystės“ kuratorė Erika Samule, tarptautinis ekspertas **Paul Collard iš JK** ir projekto „Kūrybinės partnerystės“ vadovė Milda Laužikaitė.
Svečiai bendravo su , stebėjo jų darbus ir kartu žaidė žaidimus. Aštuntokai jiems parodė savo sukurtus video „Kelias į mokyklą“, interviu su mokyklos darbuotojais. Angliškai pasakojo apie Griškabūdžio gimnaziją ir bažnyčią. Nepaisant to, kad kai kuriems aštuntokams buvo sunkoka kalbėti angliškai, bet tuo pačiu buvo gera ir įdomu. Svečiai buvo malonūs ir betarpiški - aštuntokai jautėsi laimingi po susitikimo:)

Visiems buvo įspūdinga ir nepamirštama diena

383410_3440330964639_1161490859_32656355_1357744557_n.jpg

2012-05-30Projekto uždarymasŠi diena dar ilgai liks širdelėse, drįsčiau teigti, kad jos niekada nepamiršime.

Jeigu nori pakeisti savo gyvenimą ir gyventi įdomiau, bet nežinai kaip, vertėtų įsijungti į Kūrybinių partnerysčių projektą...


Čia kūryba prasideda nuo pačių paprasčiausių dalykų - žaidimo, kalbėjimo, komandų sudarymo, darbų pasiskirstymo.

Gera matyti aštuntokų akyse susidomėjimo kibirkštėlę, gera matyti tokią veido išraišką, kurioje nė lašo nuobodulio.


Kalbant apie jaunų žmonių ugdymą ir rengimą savarankiškam gyvenimui Lietuvoje, kaip ir

kitose Europos šalyse, vis labiau akcentuojamas kûrybiškumas. Ne tik švietimo, kultūros,

bet ir verslo atstovai vis dažniau pabrëžia, kad jaunas žmogus pirmiausia turi išmokti

pritaikyti žinias praktiškai, be to, turi gebëti prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio

gyvenimo iššūkių, mokėti dirbti komandoje ir priimti sprendimus. Žinios jau nėra vertybė

savaime, jei nemoki jų pateikti ir kūrybiškai pritaikyti. Kūrybiškumas tampa būina savybe

veikti modernioje visuomenėje.

Kokios įtakos dalyvavimas projekte turi ugdymo procesui, akademinei veiklai?

Tai ne retorinis klausimas.

Į jį palaipsniui pateiksime atsakymą.

Tai nepabaiga - tai naujo pradžia!


http://www.facebook.com/groups/271232932970572/

Uždarymo vakarėlis Griškabūdžio gimnazijos 13 kabinete
KP uždarymo vakarėlis.jpg


475636_375547695826764_1731713645_o.jpg

Apkabiname Eleną ir Mindaugą
Ir vėl rugsėjis!
2012 m.
"Logika nuves tave nuo A iki B.Kūrybiškumas ir vaizduotė - visur"A. Enšteinas

Marijampolės švietimo centre.jpg


Kūrybingų Naujųjų mokslo metų!

Prasidedantys 2012–2013 mokslo metai visiems mums reiškia naują etapą, žadantį atradimus ir pokyčius. Tai šventė ir naujo laikotarpio atskaitos pradžia ne tik švietimiečiams, bet ir mokiniams, tėvams ir vietos bendruomenėms.Naujųjų mokslo metų proga sveikiname vis gausėjančias „Kūrybinių partnerysčių“ projekto dalyvių gretas ir linkime nesustoti ieškant, keliant klausimus bei įtraukiant kitus.Vienos iš šešių, Marijampolės regione projekte dalyvavusių mokyklų, Griškabūdžio gimnazijos aštuntokų auklėtoja Ilona Tamulienė sakė:„Esu labai laiminga, kad dalyvavome šiame projekte - mano aštuntokai labai aktyviai įsijungė, jiems pasitenkinimą teikė pats kūrybos procesas. Pastebėjau akivaizdžius pokyčius mokinių elgesyje, jie įgavo daugiau pasitikėjimo savimi, laisvumo, pozityvių minčių. Džiaugiuosi kiekvieno moksleivio kad ir mažiausiu pokyčiu“.Mokinių, dalyvavusių projekte mintys. Deimantė „Po kūrybinių partneryščių išmokau lengviau bendrauti ir kalbėti prieš auditoriją“. Donata: „Kūrybinėse partnerystėse išmokau daug, labai tikiuosi, kad pateksime į kitą etapą ir išmoksiu dar daugiau. Pasiilgome Mindaugo ir Elenos (kūrybos agento ir kuriančios praktikės)“. Agnė: „ Kūrybinės partnerystės man padėjo išsiugdyti gebėjimą meniškai žvelgti į viską, kas yra aplink mus‘‘.
Antraisiais projektinės veiklos metaisnacionaliniu mastu Lietuvoje vykdoma „Kūrybinių partnerysčių“ programa apims dar 50 naujų „Tyrinėjančių mokyklų“. Dar trisdešimt iš 43 praėjusiais mokslo metais programoje jau dalyvavusių mokyklų tęs projektinę veiklą ir taps „Pokyčių mokyklomis“, kurios imsis kelti visos mokyklos bendruomenei aktualius klausimus bei ieškos būtent jiems tinkamų kūrybiškų sprendimo būdų.
Džiugu, kad Marijampolės regione šiais metais dar trys mokyklos taps „Tyrinėjančiomis mokyklomis“. Tai - Kazlų Rūdos savivaldybės Antanavo pagrindinė mokykla, Vilkaviškio r. Alvito pagrindinė mokykla ir Marijampolės mokykla-darželis ,,Žiburėlis“.Šiemet iš viso 80-yje Lietuvos mokyklų, kartu su vaikais ir mokytojais mokysis apie šimtą kuriančių praktikų – įvairių kūrybos, mokslo ir meno sričių atstovų. Pasikviesti į mokyklą kuriantį praktiką, įvardyti savo poreikius, užmegzti ir plėtoti bendradarbiavimą, suplanuoti bei įgyvendinti projektinę veiklą padės pusšimtis kūrybos agentų.
Jau pirmąją rugsėjo savaitę prasideda 5 dienų įvedimo į programą seminaras, kuriame kūrybos agentai rengiami vizitams į mokyklas, apmokomi, kaip skatinti bendradarbiavimą, sujungti projekto dalyvius, juos įkvėpti bendrai veiklai. Intensyvių pratimų ir veiklų metu kūrybos agentaipatiria pokyčius, nesaugumo būseną, tačiau, užbaigę mokymus, jie adekvačiai vertina situaciją ir turi didesnį pasitikėjimą savimi, jaučia kolegų palaikymą.


Naujųjų mokslo metų pradžia sutampa ir su „Kūrybinių partnerysčių“ projektą Lietuvoje vykdančio Ugdymo plėtotės centro (UPC) gimtadieniu. Prieš trejus metus – 2009 metų rugsėjo pirmąją, po vienu stogu sujungęs keturias reorganizuojamas švietimo institucijas, buvo įkurtas UPC. Dabar tai – didžiausia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai pavaldi įstaiga.
Nuoširdžiai sveikindami su prasidėjusiais Naujaisiais mokslo metais, linkime aukštų pasiekimų ir kūrybiškų atradimų moksle!

„Kūrybinių partnerysčių“ Marijampolės regiono kuratorėErika Samulė (trečia iš kairės),
Marijampolės švietimo centras (P. Butlerienės g. 3),
Meilutė Apanavičienė – direktorė (trečia iš dešinės)
su Marijampolės regiono mokytojomis.


LKM.JPG

Prisiminimas...
buvo gera:)

kp k.jpg






http://youtu.be/5n8wKraC5-k









=
Spalio 11





Spalio 11 dieną
Griškabūdžio gimnazijos pavaduotoja ugdymui J. Lešinskaitė ir mokytoja I. Tamulienė dalyvavo „Pokyčių mokyklų” seminare Vilniuje.

Seminaro programoje: „Kūrybiškumas, kultūra ir ugdymas“ (Creativity, Culture and Education, Jungtinė Karalystė) vadovas Paulas Collardas ), 2012–2013 m.m. „Pokyčių mokyklos“ programos eiga ir dalyvių vaidmenys (kūrėjų grupės vadovė Agnė Biliūnaitė), Mokytojų profesinis tobulėjimas projekto metu („Kūrybinių partnerysčių“ projekto vadovė Milda Laužikaitė), Kūrybiškos mokyklos raidos modelis (Dr. Vaiva Vaicekauskienė) bei dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse „Pažvelkime giliau“.





Apie kūrybiškumą
:)





"Bet koks novatorius, kuris padarė kažką rimto,
buvo ypatingai dėmesingas jų paslaugos vartotojams"
Mrs. Valerie Hannon



"Mūsų kultūroje labiau vertinamas rimtas darbas, todėl retai fantazuojame, juokaujame, dažnai nemokame atsipalaiduoti, paleisti vaizduotės, valdyti idėjų srauto.

Dar šiam žmogui trukdo neigiamas požiūris į save:
jis galvoja „aš nekūrybiškas“ arba „ne mano sritis“.

O aplinkiniai baimes pastiprina įvairiausiais būdais: „to niekas nedaro", „tai neįmanoma", „nėra pinigų", „tai laiko švaistymas“, „tu užduodi per daug klausimų“, „jau viskas padaryta“, „tu vaikiškas“, „matai - neveikia“.

Galiausiai, kūrybiškumui pasireikšti gali būti visai netinkamos sąlygos .
Programos pasenusios, mokytojams trūksta kompetencijos,
moksleivių galvos užkraunamos begale informacijos,
kurios nė vieno procento jie nesugeba panaudoti už mokyklos ribų.
O juk ar ne gyvenimui vaikai ruošiami?"
Laurynas Pečkaitis
"Svajonių mokyklos"vadovas


Manau, visi susiduriame su beviltiška situacija, kai dėl sisteminių klaidų kenčia abi pusės: ne tokie gabūs mokiniai (jie seniai būtų pašalinti iš mokyklos, jei ne krepšelis), kai dirbame kaip jaučiai ir nusvyra rankos, pamačius rezultatus, kai jaučiamės bejėgiai ir kalti - įrėminti į netinkamą programų ir joms tik "prabėgti" skirto laiko santykį, kai neturim laiko naujoms žinioms subrandinti jauno žmogaus galvoje ir kaltiname juos tingėjimu, kai valdo baimė dėl egzaminų rezultatų, kai kankinamės, nesugebėdami sudominti, nes brukame teorines žinias , kurios nereikalingos, kai jaučiamės nepatenkinti ir tokius pačius matome savo mokinius, kai darome juos nepilnaverčiais, kai... ir etc. Tai ne mokytojo pesimizmo himnas, tai dažnas vaizdelis neišgrynintose gimnazijose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Ir nors bendrosiose programose randame:

„Mokymosi aplinka turėtų skatinti kūrybingumą: ugdomas mokinių mąstymo novatoriškumas ir lankstumas, sudaromas sąlygas įžvelgti, pastebėti problemas, mąstyti, eksperimentuoti, išgyvenant kūrybos ir atradimo džiaugsmą, ugdomas palankumas naujumui, savitumui, lavinama vaizduotė, žadinamas jautrumas, smalsumas, atvirumas sau ir kitiems, mokiniai skatinami dalyvauti įvairioje veikloje, kad patenkintų saviraiškos poreikį, atrastų problemų sprendimus bei perteiktų juos įvairiomis priemonėmis ir būdais.“
Mintys puikios, bet kodėl tai neveikia??



Kūrybiškumo ekspertas seras Ken Robinson meta iššūkį sistemai, kuria mes auklėjame mūsų vaikus.
Jis gina radikalų mūsų mokyklų sistemų persvarstymą, kad kultivuotų kūrybiškumą ir pripažintų daugialypius intelekto tipus.





Kūrybinis mąstymas yra tam tikras „žaidimas“ su mūsų turimomis žiniomis,
su mus supančiu pasauliu.

Kodėl žaidimas?


Nes žaisdamas žmogus gali sau leisti būti kitokiu nei paprastai.
K ūrybiškam mąstymui reikia jau minėto tinkamo požiūrio, kuris skatintų ieškoti naujų idėjų, leistų manipuliuoti turimomis žiniomis taip, kad tos idėjos atsirastų.
Be to:
Naujoms idėjoms atsirasti, reikalinga bent viena iš šių 3 sąlygų:
1) nauji žmonės.
2) nauja aplinka.
3) nauji potyriai.

Mokslininkai yra įrodę, kad žmogus tobulėja esant įdomiai aplinkai.


Buvo daryti bandymai su pradinių klasių vaikais. Vieniems buvo viskas tradiciškai, kitiems kas savaitę būdavo tai stalai perstumdomi, tai dekoracijos, tai spalvos, kitaip tariant viskas keitėsi. Ir ką - ketvirtos klasės pabaigoje ta eksperimentinė klasė parodė maždaug 30% geresnius rezultatus negu kontrolinė. Galvojat šitas negalioja mums? Dar ir kaip galioja. Keliaukit. Po naujas vietas. Mokykit keičiant mokymosi aplinkas ir keiskitės patys.

Vis dėlto, nors kūrybiški yra beveik visi maži vaikai, tyrimai rodo, kad tarp suaugusiųjų tokių žmonių belieka vos keli procentai.
Dėl ko ???



  1. Jei vadovaujatės tiktai logika, tai panaudojate tik pusę savo protinių galimybių, fiziologiškai aktyviausiai dirba tik kairysis smegenų pusrutulis. Geriausias protinio darbo efektyvumas pasiekiamas, kai vienodai aktyviai veikia visos smegenys. Kūrybingi žmonės daug pasiekia ne tik mene, tačiau ir versle bei daugelyje kitų sričių.
  2. Statistika byloja, kad technologijų srities trečiakursis gali iš galvos išmesti pusę pirmame kurse įsisavintos informacijos, nes ji jau intelektualiai pasenusi. Kodėl menus ir amatus, taip vertingus kūrime ir estetinio jautrumo padidinime, laiko eikvojimu? Kaip tai būtų, jei inžinierius yra taip pat menininkas?
  3. Kiekvienas žmogus individualus, lygiai taip pat skirtingai mes ir geriausiai įsisaviname informaciją. Vieni turi dominuojantį vizualinį pojūtį, todėl jie geriausiai išmoksta, kai žiūri vaizdinę mokomąją medžiagą. Kiti – audialai, jiems geriausia klausytis audioprogramų. Treti – kinestetikai – geriausiai įsisavina tai, prie ko galėjo fiziškai prisiliesti, sudėlioti, sukonstruoti, pačiupinėti. Žmonės skirtingi, tačiau mokykla, kaip bebūtų keista, universali. Mokymosi stiliai - regimasis, girdimasis, motorinis.Gillian Lynne pavyzdys.
    Kažkada Didžiojoje Britanijoje mokyklą lankė mergaitė vardo Gillian Lynne. Mokytojų akyse ji buvo beviltiška, mergaitė visiškai negalėdavo susikaupti, nusėdėti vietoje, savo elgesiu dažnai blaškydavo klasiokų dėmesį. Mokslai jai sekėsi prastai, netgi manyta, kad ji atsilikusi. Todėl ne kartą į mokyklą tekdavo atvykti mergaitės t ėvams, ir kartu su mokytojais spręsti, ką daryti su neklaužada vaiku. Kartą mokytoja ir mama paprašė Gillian palaukti klasėje, kol jos pasišnekės gretimoje patalpoje. Klasėje buvo įjungtas radijas, grojo muzika. Grįžusios moterys išvydo be perstojo šokančią mergaitę. Pažiūrėjusi keletą minučių mokytoja tarė: „Gillian yra normali. Ji šokėja.“ Pasirodo, tam kad jaustųsi gyvybinga ir galėtų mokytis mergaitė turėjo nuolatos judėti. Tai pakeitė jos gyvenimą. Tėvai nuvedė Gillian į baleto mokyklą. Šiandien ji žymi balerina, choreografė, per savo karjerą gavusi daugybę apdovanojimų, ruošusi choreografiją tokiems miuziklams „Katės“ ir „Operos fantomas“.
  4. Vaikai nepajėgūs suprasti to, kas vyksta aplink juos, jie gali dar progresuoti per kitų pastangas ir atrasti prigimtinius gebėjimus
  5. Daugelis žmonių trokšta įvertinimo ir dėl to bijo klaidos, nesėkmės, kritikos. Tai gali trukdyti ne tik idėjai įgyvendinti, bet ir jai atsirasti.



  6. Ar visi galime būti kūrybiški ir turime lakią vaizduotę?
    Ilgą laiką buvo įprasta manyti, kad kūrybiškais žmonėmis yra gimstama, o ne tampama. Tačiau dabar manoma (ir net yra pagrįsta tyrimais), kad kiekvienas gali išmokti tokiu būti.
    Viskas ko tam reikia – stipri vidinė motyvacija ir energija
    lavinant kūrybiškumą skatinančius įgūdžius.



Kūrybiškumo būsena nuostabi - tai laisvės, nuotykio, visagalybės pojūtis. Paklauskite savęs: kaip aš padariau šios dienos darbus? Ką galėjau padaryti kūrybiškiau? Kokioms problemoms spręsti dar trūksta kūrybinės minties?

Reikia tik netingėti ir kūrybiniai sprendimai jau čia.

Pauliaus Avižinis,
asmeninio efektyvumo paslaugų grupės vadovas ir konsultantas



Kokia turėtų būti šiuolaikinė mokykla?

1. Mokymasis pagal kiekvieno moksleivio individualų mokymosi/informacijos įsisavinimo tipą;

2. Daugiau praktinių užsiėmimų, pamokos orientuotos į praktinį pritaikymą gyvenime (verslas, investavimas, psichologija).

3. Kritinio mąstymo lavinimas.

4. Kūrybingumo lavinimas.

5. Platus intelekto lavinimas – visapusiškos asmenybes ugdymas.

6. Daugiau pamokų, kurias vestų savo sričių ekspertai – praktikai.

7. Dalykai, įgalinantys greitai ir efektyviai įsisavinti didelius kiekius informacijos (atminties lavinimo, greitojo skaitymo metodai).




"Verkti norisi matant, kaip mokyklos galėtų tapti gyvybingomis
gyvenimo erdvėmis, ir kad mūsų vaikai vis dar daug ko netenka"
-- sakė Matthias Horxas, ateities raidos ir perspektyvių krypčių
tyrinėtojas.




Įspūdingas E. Kahlo filmas apie sėkmingas Vokietijos mokyklas. Iš daugiau nei 200 valandų medžiagos, nufilmuotos pamokų metu klasėse ir kitose mokyklos erdvėse su mokytojais, mokiniais ir tėvais, o taip pat diskutuojant su mokslininkais, filmo kūrėjas ir žurnalistas sumontavo ateities viziją, kai kuriose mokyklose jau seniai tapusią realybe.


Mrs. Valerie Hannon:
"Any innovator who's done anything serious has been acutely attentive to the users of their service"

'Non progredi est regredi' arba "Be progreso yra regresas".


Kazimieras Šatas
Naujų idėjų paieška ir jų realizacija – vienas sunkiausių uždavinių. Tam reikalingas gebėjimas ne vien kūrybingai mąstyti ir atrasti naujus sprendimus, bet ir suvokti esamoje aplinkoje veikiančių jėgų pasiskirstymą.

Šiandien mes kalbame apie sugebėjimą valdyti kūrybos procesą, apie naujų idėjų generacijai naudojamus metodus, kurie ne tik kad nevaržo mūsų vaizduotės, bet priešingai – leidžia dar galingiau išsiskleisti jos sparnams.

1. Proto arba smegenų šturmas (brainstorming)


Metodo autorius – Aleksas Osbornas.

Metodo esmę sudaro tyčinis idėjų generavimo ir idėjų vertinimo etapų atskyrimas, mąstymo tipo pakeitimas. Pradžioje, kai būtina papildyti sprendimų variantų sąrašą, taikomas kūrybinis, plečiamasis mąstymas, o vėliau, kai reikia pagrįsti geriausių variantų pasirinkimą, pereinama prie analitinio, siaurinamojo mąstymo tipo. Vertinimo atidėjimas iki to laiko, kai bus išsakyta pakankamai daug idėjų, skatina laisvą srautą idėjų, galinčių indukuoti kitas idėjas.


Šis metodas, kaip ir „šalutinio mąstymo“ metodas, numano, kad netrukdomo idėjų „kryžminio apvaisinimo“ galimybė sudaro kūrybinio proceso esmę. Kalbant trumpiau, kiekvienas dalyvis iškelia idėją, o kiti stengiasi ją toliau generuoti. Kadangi gautų sprendimų analizė pravedama vėliau, idėjos gimsta be baimės, kad kas nors jas sukritikuos ar kai kam atrodys jos kvailos. Kartais naudojamas „nebylus“ proto šturmo variantas. Tokiais atvejais idėjos užrašomos ant lapelių, kurį dalyviai siunčia iš rankų į rankas ir įrašo ten savo pasiūlymus. Per pastaruosius penkiasdešimt metų buvo sukurta daugybė proto šturmo metodo versijų, beje, iš esmės nelabai tesiskiriančių viena nuo kitos.


Egzistuoja dar viena veiksminga proto šturmo priemonė, skirta naudoti idėjų generavimo etapo pabaigoje ir vadinama „pačios paikiausios idėjos metodu“. Proto šturmo metu pačios paikiausios, iracionaliausios ir akivaizdžiai beprasmiškos idėjos ne tik nekritikuojamos ir neatmetamos, bet ir skatinamos. Po to pasirenkama viena arba dvi iš jų ir grupė bando paversti jas naudingomis idėjomis. Šis būdas kartais leidžia gauti vertingas idėjas, niekam nešovusias į galvą proto šturmo metu. Taigi, pati paikiausia idėja gali pasirodyti labai produktyvi.

2. Šešios skrybėlės


Metodo autorius – Edvardas de Bono.

Šis metodas leidžia supaprastinti kūrybinį procesą. Mintimis užsidėjęs vieną iš šešių spalvų skrybėlę gali mąstymą sukoncentruoti viena kryptimi. Antai baltoji skrybėlė skatina analizuoti skaičius ir faktus. Užsidėjęs juodą skrybėlę privalai visur ieškoti negatyvo. Tada eilė ateina geltonos skrybėlės užsidėjimui – pozityvių problemos pusių ieškojimui. Žalia skrybėlė nukreipia naujų idėjų generavimui. O raudonoji skrybėlė leidžia emocionaliai reaguoti į kūrybinio proceso įvykius. Pagaliau užsidedi mėlynąją skrybėlę, t.y. apibendrini rezultatus. E. de Bono naujas idėjas siūlo vertinti naudojantis PIN metodu – t. y. atrasti, kas jų yra pozityvu, įdomu ir tik tada galvoti, kas gali būti negatyvu. Jokiu būdu negalima pradėti nuo negatyvių dalykų. Įsiklausykite į savo naujas idėjas, pasidalykite jomis su tais, kurie jas vertintų. Įpraskite užduoti įvairius klausimus įprastose situacijose, klauskite: kodėl, kodėl ne, kas galėtų atsitikti, jei…? Nežiūrėkite į nušvitimą kaip į lengvą problemos sprendimo būdą. Raskite laiko poilsiui, atsipalaiduokite, raskite laiko sau.

3. Minčių žemėlapis


Metodo autorius – Tony Buzan.

Autoriaus nuomone, kreatyvumas susijęs su atmintimi, vadinasi, stiprindami atmintį kartu mes stipriname ir kreatyvių procesų kokybę. Vienok tradicinis mūsų rašymas su antraštėmis ir naujomis pastraipomis nepadeda geriau prisiminti. Todėl Tony Buzan siūlo lapo centre patalpinti pagrindinę mintį, o visas su ja susijusias įsiminimo vertas asociacijas surašyti lapo pakraščiuose – ant iš centro brėžiamų šakų. Nedraudžiama mintis sustiprinti grafiškai. Žemėlapio braižymas neretai išprovokuoja naujas asociacijas, o grafiškas visumos vaizdas ilgiau pasilieka atmintyje.


Šis metodas ypač efektyvus analizuojant problemas, planuojant renginius, numatant veiklos strategiją, susidarant bendrą sudėtingų klausimų vaizdą, ruošiantis kalboms, straipsniams ir pan. Minčių žemėlapį galima kurti individualiai arba su grupe. Kaip braižyti minčių žemėlapį? Paimkite tuščią popieriaus lapą. Geriausiai tinka A4 formatas, nes galėsite nevaržyti savo kūrybiškumo ir informacijos kiekio. Pradėkite nuo jums rūpimo klausimo (temos). Lapo centre nupieškite ir užrašykite pagrindinę mintį, kurios pagalba vyks tolimesni darbai. Minties žemėlapiams rekomenduojama naudoti bent tris skirtingas spalvas (spalvos sužadina kūrybiškumą). Iš pagrindinės minties ar idėjos paveikslėlio ar užrašo brėžiame šakas. Pabrėžiant informacijos svarbą pradžioje geriausia naudoti storas linijas. Pirmosios šakos turi saugoti svarbiausią, abstrakčiausią informaciją. Vėliau kaip šakas nubraižykite kitas susijusias temas. Šios temos taip pat gali šakotis į smulkesnius punktelius. Virš linijų didžiosiomis raidėmis užrašykite raktinius žodžius arba nupieškite simbolius. Šaka po šakos, raktažodis po raktažodžio ir turime minčių žemėlapį. Kaip jį skaityti? Minties žemėlapiai skaitomi nuo lapo centro, kuriame yra užrašyta pagrindinė mintis ar idėja. Pasirinkite vieną iš pagrindinių šakų. Įsivaizduokite, kad šakos raktažodis yra tarsi knygos skyrius, kuriame sukaupta daugybė informacijos. Bandykite susieti šaką su prieš tai buvusia. Taip einama gilyn į medžio viršūnes. Skyrius po skyriaus, kol apeisite ratu pagal laikrodžio rodyklę. Toks keliavimas po raktažodžius hierarchiniu būdų leidžia lengviau prisiminti, o kuriant žemėlapį, ir įsisavinti informaciją. Neabejoju, kad atrasite savo unikalų būdą braižyti minčių žemėlapius.

4. Sinektika


Metodo autorius – Viljamas Gordonas.

V. Gordonas mano, kad pagrindinis kreatyvumo šaltinis slepiasi analogų paieškose. Pirmiausia reikia surasti objektą ir nubraižyti jo analogo lentelę. Į pirmą posmelį surašome visas tiesiogines analogijas, į antrą – netiesiogines (pavyzdžiui, pirmojo posmelio požymių neigimą). Tada reikia priešpastatyti tikslą, objektą ir netiesiogines analogijas. Tarkime, objektas yra pieštukas, uždavinys arba tikslas – asortimento išplėtimas. Tiesioginė analogija – apvalus pieštukas, priešingybė tiesioginei analogijai – plokščias pieštukas. Rezultatas – pieštukas-skirtukas.


Sinektika – tai ginčitinų klausimų sprendimo technika, kuri stimuliuoja mąstymo procesą, pagrįstą netikėtumu ir atsitiktinumu; tai sugebėjimas derinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus. Bendrais bruožais sinektiką galima apibūdinti taip: neįprastą paversti įprastu, o įprastą – neįprastu. Iš vienos pusės tai padeda nuodugniai išanalizuoti esamą problemą, iš kitos – ją pašalinti sukuriant analogus. Tokiu būdu atsiranda galimybė naujiems ir netikėtiems sprendimams gimti. Pagrindiniai sinektikos instrumentai – analogija ir metafora – dažnai naudojami grupių mokymuose. Jų dėka gimsta kūrybingi atsakymai sprendžiant įvairius uždavinius ir analizuojant problemas. Analogija ir metafora padeda įsisavinti abstraktų mąstymą, leidžia į senas problemas pasižiūrėti iš kito taško.


Sinektika labai panaši į proto šturmo metodą. Pagrindinis skirtumas – didelis tvarkingumas ir griežtumas. Šiek tiek keista, kad kūrybiniame procese reikia prisilaikyti pedantiškos tvarkos ir griežtumo. Tačiau daugelis žmonių, dalyvaudami proto šturmo pratybose, pasimeta nuo idėjų antplūdžio, pasijunta prislėgtais ir bejėgiais. Tad naujų idėjų generacijai reikalingas vadovas, tam tikra tvarka, kuri padėtų nenukrypti nuo pagrindinio tikslo. Šis metodas sudėtingesnis nei proto šturmo metodas, reikalaujantis daugiau laiko ir pastangų.


Nepaisant to, kad sinektika paprastai siejama su technologinėmis inovacijomis, šis metodas gali būti sėkmingai taikomas ir kitose srityse. Ypač naudingas jis gali būti sprendžiant aptarnavimo pagerinimo ir sąnaudų sumažinimo problemas.

5. Fokalinių objektų metodas


Metodo autorius – Čarlzas Merlangas

Metodo esmė – skirtingų objektų požymių apjungimas viename daikte. Pavyzdžiui, paimkime paprastą žvakę ir sąvoką „Naujieji metai“. Naujieji metai asocijuojasi su bengališkų ugnelių žaižaruojančiomis kibirkštimis. Šią bengališkų ugnelių savybę galima perkelti į žvakę. Reikia tik bengališką ugnelę sutrinti į miltelius ir įmaišyti juos į vašką. Iš jo pagaminta žvakė degs panašiai kaip ir bengališka ugnelė.


Metodo ištakos siekia 1926 metus. Tada apie jį prabilo vokietis F. Kuncė. Tačiau šiandieninį veidą jis įgijo praėjusio amžiaus viduryje, kai prie jo nuodugniai padirbėjo Čarlzas Merlangas. Kai kas šį metodą vadina Katalogo metodu ar Atsitiktinių objektų metodu. Nesvarbu, kaip jį pavadinsi, svarbu, kad jo dėka ieškomos naujos idėjos, originaliam objektui pridedant atsitiktinių objektų savybes ar bruožus. Atsitiktinių objektų bruožų perkėlimą į naujai kuriamą objektą dažnai lydi didelė įvairovė modifikacijų ir netikėtų sprendimų. Generuojant idėjas šiuo metodu, reikia laikytis maždaug tokios tvarkos: pirma, nustatomas objektas (prototipas), kurį reikia patobulinti ar sukurti, dar kartą sukonkretinamas tikslas; antra, išrenkami 3-4 atsitiktiniai objektai (galima tai padaryti, atsivertus pirmą po ranka pasitaikiusią knygą ar katalogą), kiekvienam iš šių objektų surandami keli charakteringi bruožai (savybės); trečia, surasti charakteringi bruožai šliejami prie naujai kuriamo objekto (prototipo) ir gaunami nauji žodžių junginiai; ketvirta, nauji žodžių junginiai laisvos asociacijos keliu gimdo naujas idėjas, kurias būtina užrašyti; penkta, naujos idėjos įvertinamos ir atrenkamos pačios efektyviausios realizacijos požiūriu; šešta, suformuluojami uždaviniai efektyviausios idėjos realizavimui, t.y. naujo objekto modifikavimui. Šis idėjų generavimo metodas ganėtinai paprastas ir faktiškai nevaržantis fantazijos galimybių. Tačiau jo nepritaikysi sudėtingų uždavinių sprendimui.


Aiškumo dėlei galime šį metodą paanalizuoti smulkiau. Surašykime į vieną grupę daiktavardžius, reiškiančius tam tikrus objektus, o į kitą – būdvardžius, nurodančius atsitiktinių objektų savybes.

Objektai


Autobusas


Būgnas


Virvė


Laikraštis


Vinis


Kubas


Ratas


Kombainas


Vokas


Motoras


Ugnis


Sala


Juostelė


Šukos


Stiklas


Televizorius


Laivas

Savybės


Aromatinis


Nenutrūkstamas


Orinis


Skystas


Besikeičiantis


Apvalus


Ledinis


Lipnus


Siūlinis


Garuojantis


Plėvelinis


Presuotas


Stumdomas


Guminis


Šviečiantis


Tirštas


Sferinis


Elastinis

Paimkime pirmos grupės žodį „autobusas“ ir derinkime jį su kiekvienu kitos grupės žodžiu.


Aromatinis autobusas – jo salone jaučiamas pušų spyglių ar koks nors kitas kvapas.


Nenutrūkstamas autobusas – ilgas arba prailgintas.


Orinis autobusas – aerobusas.


Skystas autobusas – jo salonas užpildytas skysčiu, kuriame specialiose kapsulėse sėdi keleiviai. Avarijos metu keleiviai nejunta smūgių.


Besikeičiantis autobusas – priklausomai nuo aplinkybių autobusas gali keisti savo matmenis, spalvą, galingumą.


Apvalus autobusas – autobusas ratas. Tokiam autobusui nereikia ratų, jis juda visu savo korpusu, patekęs į vandenį plaukia kaip kamuolys.

Tokiu būdu jungdami kiekvieną daiktavardį su visais būdvardžiais, mes gauname daug įdomių idėjų, tarp kurių gali būti – švytintis lėktuvų pakilimo tako betonas (įkraunamas toks betonas, pavyzdžiui, radijo bangomis), aromatinis vokas (į voko klijus įmaišytas tuopų, beržo pumpurų ar pakalnutės aromatas), guminis stiklas, išardomas laivas, plėvelinis televizorius ir panašiai. Paeksperimentuokite su visais lentelės žodžiais, tada pasirinkite kitus atsitiktinius žodžius ir vėl eksperimentuokite – tikrai gims ne viena originali idėja. Dešinėje lentelės pusėje vietoj objektų savybių galite įrašyti objektus ir poruoti juos su kairėje pusėje esančiais objektais, pavyzdžiui: stiklas – audinys, radijas – paveikslas, valtis – palapinė, veidrodis – albumas ir t.t. Fantazuokite su suporuotais objektais. Ieškokite naujų idėjų verslui. Ir jų tikrai atsiras!

6. Morfologinė analizė


Metodo autorius – Fricas Zvickis

Šio metodo esmė tokia: objektą reikia suskaidyti į atskirus komponentus, išskirti iš jų kelias esmines charakteristikas, jas pakeisti ir pabandyti vėl viską sujungti į visumą. Tokiu būdu gautume naują objektą. Tarkime, reikia sugalvoti naujo pavyzdžio vizitinę kortelę parfumerijos kompanijai. Jeigu pakeistume įprastą keturkampę vizitinės kortelės formą ir nusitaikytume į uoslės organo poveikį, galėtume gauti trikampės formos vizitinę kortelę su parfumerijos aromatu.


Išskaidymas į dalis yra vienas iš geriausių būdų idėjoms kurti ir vystyti, leidžiantis pažvelgti į daugelį problemos dalių. Jeigu jūsų prašo pateikti keletą idėjų ar sprendimų sudėtingai problemai išspręsti, pirmiausia turėtumėte išvardinti visas šios problemos sudedamąsias dalis (svarbiausius požymius). Šis sąrašas galėtų apimti fizinius, protinius, emocinius, socialinius ir kt. aspektus (priklausomai nuo iššūkio sudėtingumo). Tokiu būdu galėsite vienu metu koncentruotis tik į vieną aspektą. Taikant šį metodą, pirmiausia galima paimti esamą produktą ar paslaugą ir išskaidyti į atskiras dalis (požymius). Pavyzdžiui, žibintuvėlį galima apibūdinti kaip ilgą, apskritą iš plastiko pagamintą vamzdelį su baterija, uždegančia lemputę, kuri, paspaudus jungiklį, pradeda šviesti per permatomą plastikinį gaubtą. Tiriant kiekvieną sudedamąją dalį (požymį), galima atrasti daug naudingų idėjų. Kodėl jis apvalus? Kodėl pagamintas iš plastiko? Ar galima jį įjungti kitokiu būdu? Ar galima energiją jam tiekti iš kito šaltinio? Tokie klausimai gali padėti sukuti naujus produktus, atversiančius visiškai naujas rinkas.


Šis metodas yra itin vertinga technika, siekiant gerinti sudėtingų produktų ar paslaugų procedūrų kokybę. Jį taip pat galima naudoti kartu su kitais metodais, ypač morfologine analize bei proto šturmo (angl.: brainstorming) metodu. Tokiu būdu jūs ar jūsų komanda galės orientuotis į vieną konkrečią produkto ar proceso dalį (požymį) ir, prieš pažeriant daug idėjų, ieškoti naujų derinių. Išskirstymo į dalis metodą dažnai naudoja daugelio bendrovių (ypač tų, kurios orientuojasi į novatoriškų produktų kūrimą) tyrimų ir plėtros departamentai. Tokiu būdu šios bendrovės įgyja pranašumo prieš savo konkurentus.

7. Netiesioginės strategijos


Metodo autoriai – Brian Eno ir Peteris Schmidtas

128 kortų kaladėje kiekviena korta turi užrašytas komandas, pavyzdžiui, „duok valią pykčiui“, „pavok sprendimą“ ir panašiai. Nauja idėja kuriama paprastai: iš kaladės ištraukiama viena korta ir stengiamasi samprotauti pagal jos nurodymus.

8. Autobusas, lova, vonia

Metodas remiasi į įsitikinimą, kad nauja idėja ne tik bręsta giliai pasąmonėje, bet ir kiekvieną minutę gali materializuotis, t.y. išsivaduoti iš nebūties. Kad idėja atsirastų, reikia vieno – netrukdyti jai. Nauja idėja gali į galvą šauti bet kur, net gi mažai tam tinkamose vietose – autobuse, lovoje arba, kaip tai atsitiko genialiam graikui Archimedui, vonioje. Legenda pasakoja, kad kartą valdovas Hieronas užsisakė karūną iš gryno aukso. Kai darbas buvo baigtas, Hieronas panoro patikrinti, ar meistras nepakeitė dalies jam duoto aukso sidabru, ir kreipėsi į Archimedą. Archimedas negalėjo iš karto išspręsti šio uždavinio. Tačiau kartą, besimaudydamas pirtyje, pasinėręs į vandenį, staiga suprato, kaip išspręsti šį uždavinį. Jis taip apsidžiaugė savo atradimu, kad nuogas išbėgo į gatvę šaukdamas „Eureka! Eureka!“ („Radau! Radau!“) Taip buvo atrastas garsusis „Archimedo dėsnis“.

9. Iššifravimas

Imamas nesuprantamas užrašas svetima kalba, tegul tai būna hieroglifai. Pastangos bent ką nors suprasti šiame užraše sukels įvairias asociacijas, kurios išprovokuos ne vieną idėją. Pasakojama, kad vienas dėstytojas, iššifravimo metu „pamatęs“ vandenį ir tris ratus jame, nusprendė pradėti verslą – jis ėmė prekiauti austrėmis.

10. Idėjų saugykla

Šis metodas skatina visas kilusias idėjas inventorizuoti, t.y. įrašyti į diktofoną, užfiksuoti sąsiuvinyje ar kompiuteryje. Reikalui esant, visada galima „kreiptis“ į idėjų saugyklą. Beje, idėjų saugyklai itin reikšmingas diktofonas. Jeigu mes atidžiau apsidairytume, tai pamatytume, kad kasdien dalį potencialiai produktyvaus laiko išnaudojame neefektyviai. Galima sakyti, kad tai sąlyginai neproduktyvus laikas, t.y. tokia situacija, kai neįmanoma jokia veikla, susijusi su informacijos apdorojimu, išskyrus nebent savo mintis ir apmąstymus. Bene geriausiai visiems žinomos tokios situacijos: pasivaikščiojimas ar tiesiog ėjimas kur nors pėstute, mus nepatogiai kažkas veža, įstrigome kamšatyje su savo automobiliu. Be šitų visuotinai paplitusių situacijų yra dar krūva ir individualių, kurios taipogi neleidžia fiksuoti minčių popieriaus lape ar nešiojamame kompiuteryje. Kiekvienas iš mūsų kasdien „sukaupia“ 3-4 valandas sąlyginai neproduktyvaus laiko. Kita vertus, ne visada prisiverčiame mintis išguldyti popieriuje ar kompiuteryje, nors sąlygos tam ir palankios. Tiesiog aptingstame ir tiek. O juk neužfiksuota idėja labai greitai išsitrina iš mūsų sąmonės. Dažniausiai visam laikui. Tad diktofonas čia būtinas kaip oras ir vanduo. Kilo protinga mintis, įrašei ir jau ji nebeprapuls.